Praeitą savaitę pakvietė mane - senelį anūkėlis-pradinukas ateit į mokyklą ir dalyvauti šaškių, skirtą Vasario 16 Aktui paminėti, turnyre. Anūkėlį paklausus – o kas tai yra tas Vasario 16 Aktas ir kas jį paskelbė ? Atsakymas mane nustebino: - “ tai Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, jį paskelbė Antanas Smetona”.
Atrodo, kad ši Vasario 16 Akto istoriškai nekorektiška samprata – Lietuvos Nepriklausomybė nuo 1918 m. vasario 16 d., o ir ją paskelbė Antanas Smetona - slypi gan didelio skaičiaus Lietuvos žmonių galvose.
O kaip buvo istoriškai ištikrųjų
2023 metų, 105-tąją mūsų vadinamą Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo - Vasario 16-tosios Akto Dieną – pažymime ketvirtadienį. Dažniausiai, pas mus žiniasklaidoje, istoriniu požiūriu ne visai korektiškai ši data pateikiama kaip Lietuvos Valstybingumo atkūrimo diena. Kai tuo tarpu panašiai, kaip ir mes, tuo metų susikūrusios naujos Rytų Europos valstybės nurodo 1918 m. lapkričio pradžią: Lenkija - lapkričio 11 d., - kai Vokietijoje kilusi Revoliucija iš Berlyno išvijo Kaizerį (lapkričio 9 d.), Čekija – spalio 28 d., o Austrija – lapkričio 11 d., kai kilusi Revoliucija Austrijos-Vengrijos Imperijoje, iš Vienos išvijo Imperatorių Karolį I. Vertinant objektyviau – Lietuvos Valstybingumo atkūrimo data reikėtų laikyti bent 1918 m. lapkričio 2 d., kai A. Smetonos valdoma Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė jos, Tarybai pažeidus demokratius Akto principus, 1918 m. liepos 11 d. priimtą-paskelbtą neinauguruotą “šimto dienų Lietuvos Karalystę - vokiečio Mindaugo Antrojo valdomą monarchiją” – priprašius vokietį Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą (1864 -1928 m.) būti mūsų Lietuvos karaliumi, ir karaliavusį nuo1918 m. liepos 11 d. iki lapkričio 2 d.
Todėl, 1918 lapkričio 2 dieną atšaukus Karalystę ir grąžinus galioti Vasario 16 Aktui, jau būtų galima teigti, kad Lietuvos Demokratinė Valstybė pradėjo savarankiškai save valdyti nuo lapkričio 2 dienos. Nors tik 1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji Laikinoji (Augustino Voldemaro) Vyriausybė. Šiandien gerai žinome, kad korektiškai teisiškai:
Lietuvos Demokratinė Respublika gimė 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis Seimas priėmė ir paskelbė Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurią pasirašė Laikinai einąs Lietuvos Demokratinės Respublikos Prezidento pareigas, Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras STULGINSKIS .
1918 Vasario 16 Aktas rodo tik tai, kad tą dieną 20-ties skirtingų politinių nuostatų lietuvių-atstovų Taryba (būsimieji Signatarai) susitarė dėl būsimos Lietuvos Nepriklausomos Demokratinės Valstybės organizavimo principų. Kurį tada pasirašė ne Tarybos Pirmininkas Antanas Smetona (pakeistas dėl neprincipingumo), bet specialiai, (tik pasirašymui) pirmininku buvo visų priimtas dr. Jonas Basanavičius ( Šis Aktas galiojo tik iki liepos 11 d., o jo galiojimas buvo atstatytas po 4 mėn., lapkričio 2 d.)
Istorija neabejotinai žino, kad dar nuo1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo, ir ypač 1917-18 m. metų formuluojant Vasario 16 Aktą, daugiausia nuopelnų tenka principingiausiam Signatarui Steponui Kairiui ir jo 3 ištikimiems Nepriklausomos Demokratinės Lietuvos idėjos draugams – Jonui Vileišiui, Mykolui Biržiškai ir Stanislovui Narutavičiui. Apgailestautina - šiandieninis Lietuvos jaunimas, o ir daugybė suaugusių lietuvių šių vardų nežino – klaidingai mano, kad Lietuvos Demokratinė Respublika - Antano Smetonos nuopelnas. http://dobilas.kirvelis.lt/files/Stp_KAIRIO_LIETUVOS_VIZIJA.pdf
Trakietis iš Birutės gatvės Dobilas Kirvelis
