Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keliatas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių giriant švediškąjį gyvenimo būdą – švediškąjį socializmą. Tarpukaryje ...

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Vytenis Povilas Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

Vytenis Povilas Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

„Lietuvai būtini pokyčiai“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas, o šiandien ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Ir čia pat paaiškina, kad šalis turi keistis iš esmės, norint išbristi iš situacijos, kai žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl mažų atlyginimų ir mažų pensijų, dėl didėjančių kainų, kai juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Ką daryti, kad Lietuva pagaliau išeitų iš labiausiai atsilikusių socialinės politikos sferoje ES šalių trejeto, kaip pasiekti, kad gerovė būtų kuriama ne saujelei išrinktųjų, o visiems šalies gyventojams, kokių priemonių imtis, norint pakeisti situaciją darbo rinkos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, sustabdyti neslopstančią emigraciją? Koks yra ir galėtų būti šalies prezidento vaidmu ...

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Per paskutines dvi dienas Jungtinėje Karalystėje įvyko du svarbūs balsavimai: užvakar dėl premjerės Theresos May pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga, kuris nebuvo priimtas (ES), o vakar premjerė trapia persvara laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe taip išvengdama dar didesnės krizės. „Didžiausia bėda ta, kad britai katastrofiškai susiskaldę. O susiskaldę dėl įvairių motyvų, kurių dauguma yra emocinio, o ne racionalaus pobūdžio. Regis parlamentarai labai paviršutiniškai suvokia per 40 metų susiklosčiusius teisinius, praktinius, ūkinius, finansinius ir gamybinius klausimus“, - vakar „Lietuvos rytui“ komentavo eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Didėjant nežiniai dėl „Brexit“ baigties vis dažniau imama kalbėti apie įvairius galimus baigties scenarijus: išstojimą be sutarties, išstojimo termino pratęsimą ar net antrąjį referendumą. Anot eurokomisaro, ...

Close